Internetinės svetainės, el.parduotuvės

Paroda Almanio Altajus

Veržlus gyvenimo optimistas, miškininkas, rašytojas ir entuziastingas kalnų žvalgybininkas bei sniego žmogaus ieškotojas Vytautas Almanis gimė 1936 m. rugpjūčio 8 d. Viešučiuose, dab. Akmenės raj. 1961–1970 m. gyveno Altajuje, ten baigė Bijsko miškų technikumą, buvo girininku įvairiuose Altajaus vietose, o grįžęs – Lietuvos miškų ūkiuose, nuo 1988 m. dirbo Kamanų rezervate. Šiuo metu Vytautas su žmona, puikia poete Julija Almanis gyvena N. Akmenėje, o gimtajame Viešučių kaime, buvusios tėvų sodybos žemėje, yra užsodinęs ir prižiūri besistiebiantį į dangų 9 ha ąžuolyną, turi savo bityną, nedidelį sodą bei mažučiuką namelį ir susikūręs ten savo „mažąjį Altajų“.

2008 m. V. Almanis tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureatu.

Yra parašęs intriguojančius nuotykių romanus „Audra susitelkė Korgone“ (1981), „Toli ir arti“ (1985), „Už kalnų namai“ (1992). Taip pat, skaitytojų vaizduotę žadinančias publicistines knygas: „Baltųjų vandenų šalyje“ (1973), „Per Ulkero žvaigždyną“ (1979), „Tolstančios salos“ (2016). Ne viena rašytojo knyga iliustruota jo paties darytomis fotografijomis.

2018 metais, padedant organizuoti naujausios Vytauto knygos „Už ribos“ pristatymus Ukmergėje, Vilkaviškyje ir Garliavoje, kilo mintis skaitmenizuoti jo skaidrių (diapozityvų) archyvą ir parengti fotografijų parodą. Taip atsirado ši paroda. Joje – 1970 – 1991 metais darytos Kalnų Altajaus fotografijos. Kaip rašo pats Vytautas: „Dažniausiai fotografijoje viskas atrodo geriau, negu yra iš tikrųjų. Altajuje – atvirkščiai. Kalnai, žolynai, upės, bitynai ir jų šeimininkai gyvenime yra ryškesni, spalvingesni, negu visa tai matome ant popieriaus.“ Visgi, pažiūrėti yra į ką.

Oksana Judakova, parodos autorė,

VšĮ „Trys kaimai“

 

Šitos nuotraukos prikeltos antram gyvenimui menininkų Oksanos Judakovos ir Arūno Kulikausko pastangomis. Iš daugybės nuotraukų, padarytų ne pagal kokią nors temą, o iš tikro gyvenimo, reikėjo daug kantrybės, meniško išradingumo ir daug darbo, kol susidarė toks Kalnų Altajaus arba Baltųjų Vandenų Šalies vaizdas, kokį dabar matote.

Tame krašte mes buvome ne dėl dyko laiko praleidimo, ne kaip turistai, nieko nemaišėme („išmaišyti svetimą kraštą“ – taip labai mėgsta sakyti tūli keliauninkai), o ten gyvenome ir dirbome. Vien per mūsų ten pragyventą laiką pasodinome kedrų, maumedžių, kėnių visą lietuviškos girininkijos plotą – kelis tūkstančius hektarų. Buvome savi tarp savų ir apie tai yra parašytos šešios knygos. Nors ten gyvenant ir nebuvo tokios minties, kad apie tai bus rašoma, o išėjo viskas savaime. Be praleistų kalnuose aštuonerių metų, dar apie 20 metų vasaromis keliaudavome po savo kraštą (sakau savo, nes ten gimė mūsų vaikai), tyrėme sniego žmogaus buvimo arealą.

Prieš kelis dešimtmečius pakilusi mistikos, teosofijos (skaitykite Jurgą Ivanauskaitę) banga daugybę įdomybių ieškotojų paviliojo į Azijos kalnus. Jai nuslūgus, liko neišsipildžiusių bangelių teliuškavimas ir nusivylimas. Ir be reikalo. Baltųjų Vandenų Šalis, Šambala ar dar kaip nors vadintume tą šalį, tikrai yra. Tik nereikia ten skverbtis su triukšminga minia, alasijant visam pasauliui apie savo „didžius atradimus“ ir išskirtinumą.

„Kiekvienam – savas matymas, savas laikas. Neįsiverši, jei tavęs nelaukia, nei jėga, nei žinojimu, nei per dideles pažintis. Gali pasninkauti – valgyti nors šieną ir užsigerti grynu vandeniu, daugybę kartų kartoti maldos žodžius ar užkeikimus – viskas veltui. Dar nesi reikalingas. Jei reikės – pašauks.“ (Vytautas Almanis, „Už ribos“, 2017)

Pirmąją mano knygą „Baltųjų Vandenų Šalyje“ išvertė į rusų kalbą. Altajaus krašto administracijos vadovas liepė savo pavaldiniams ja naudotis kaip parankine priemone.

Dažniausiai fotografijoje viskas atrodo geriau, negu yra iš tikrųjų. Altajuje – atvirkščiai. Kalnai, žolynai, upės, bitynai ir jų šeimininkai gyvenime yra ryškesni, spalvingesni, negu visa tai matome ant popieriaus.

Šios fotografijos yra šiokia tokia nuoroda į Baltųjų Vandenų Šalį. Kur ji yra iš tikrųjų, čia jums niekas negali pasakyti ir parodyti. Ją reikia patiems susirasti.

Tad neskubėkite, o praeidami įdėmiai įsižiūrėkite į Oksanos ir Arūno taikliai sudėliotą Kalnų Altajaus panoramą, kaip nuorodą į kitokį pasaulį.

Vytautas Almanis

 

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentuoti

Jūsų el.pašto adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *

Internetinių svetainių kūrimas: FANCY.LT

© 2017 Vilkaviškio kultūros centras. Visos teisės saugomos įstatymo